Nenaudojamų biuro patalpų nuoma

Biuro patalpos reikalingos beveik kiekvienam verslui, be jų yra neįmanoma, taigi, paklausa centrinėje miesto dalyje visada yra geidžiamas verslininkų grobis. Tiesa, ne visada patalpų nuomos sandoriai rutuliojasi taip sėkmingai kaip norėtųsi. Ne kartą teko susidurti su situacija, kai kompanijos išsinuomoja didesnes patalpas, nei yra reikalingos jų darbuotojams. Tuo tarpu ilgalaikės nuomos sutartys nepalieka erdvės susitarimams – mokėti nuomą reikia.

Šiame straipsnyje apžvelgsime žingsnius, kuriuos reikia atlikti, norint sėkmingai išnuomoti biuro patalpas ar laisvą kabinetą.

Susvyravus įmonės finansinei būklei, papildomų patalpų nuoma tampa išeitimi, kaip sutaupyti. Tereikia surasti naujus nuomininkus, kurie bus pasiryžę jūsų laisvą kabinetą išsinuomoti.

Paruoškite patalpas. Pasamdykite valymo kompaniją ar savo samdomos valytojos paprašykite, kad ji sutvarkytų kabinetą, kurį jūs ruošiatės išnuomoti. Nei vienas žmogus nenorės iš jūsų išsinuomoti netvarkingo ofiso. Nuomininkai tikisi, kad už bazinį tvarkos palaikymą atsakysite jūs.

Baldai ne visada suteikia papildomos vertės. Juos palikite ir pristatykite būsimiems nuomininkams tik tuo atveju, jei jie, iš tiesų, yra geros būklės. Kava apipilti minkšti baldai ir sulūžęs kompiuterio stalas, išklerusios spintos – tai daiktai, kuriuos reikia arba sutvarkyti, arba išmesti. Nevalia jų rodyti potencialiems nuomininkams.

Nepamirškite padaryti nuotraukų. Jos bus reikalingos, talpinant skelbimus ar siunčiant patalpų nuomos pasiūlymą partneriams. Žmonės visada pirmiausia nori pamatyti bent nuotraukas. Geriausia, kad jos atspindėtų realią situaciją, šitaip sutaupysite tiek savo, tiek būsimų nuomininkų laiko. Žmonės, kuriems patiks nuotraukos, bet nepatiks pačios patalpos, vistiek jų nenuomos. Jei patalpos nuomojamos be baldų, tai spintos ir minkšti baldai fotosesijos metu turėtų būti išnešti.

Pirmiausia apie nuomojamas patalpas praneškite savo pažįstamiems. Šiandien turime daug įrankių, kaip paskleisti žinią. Naudokite socialinius tinklus. Nuomodami patalpas pažįstamiems žmonėms sumažinate riziką. Iš gatvės atėję žmonės gali būti nesuinteresuoti išsaugoti gerą jūsų patalpų būklę.

Prieš talpindami skelbimus į specializuotus interneto portalus, peržiūrėkite konkurentų skelbimus. Duomenys apie kitus biuro patalpų nuomininkus padės jums nurodyti konkurencingesnę kainą. Visada geriausia remtis rinkos kaina. Jei kaina bus per maža, potencialūs nuominkai gali galvoti, kad kažkas jūsų patalpoms yra blogai, jei kaina per aukšta, jums bus sunku surasti, norinčių nuomotis. Taip pat nepamirškite numatyti ir minimalaus nuomos laikotarpio. Paprastai sutartys pasirašomos 3 ar 6 mėnesiams.

Rašydami skelbimo tekstą skelbimo portale galvokite, kokie klausimai kyla žmogui, norinčiam patalpas išsinuomoti. Paprastai žmonėms svarbiausia miesto vieta, infrastruktūra, tvarka ir, žinoma, kaina. Nepamirškite nurodyti šių dalykų. Taip pat skelbime nurodykite kontaktinį asmenį ir valandas, kuriomis šis asmuo galės atsiliepti. Tokiu būdu išvengsite skambučių vėlai vakare ar savaitgaliais. Jei nuomininko paieškos darbus patikite savo pavaldiniui, pažadėkite už tai jam pastangų vertą atlygį.

Geriausia , kai nuoma rūpinasi vienas žmogus. Dažnai nuomininkams kyla klausimų, į kuriuos ne visada galima pateikti tikslų atsakymą.

Visi be išimčių patalpų nuoma susidomėję žmonės norės atvykti pažiūrėti. Su vieta, kurioje gali tekti dirbti mažiausiai kelis mėnesius, nori susipažinti bet kuris nuomininkas. Taigi, pasirūpinkite, kad ir potencialiems nuomininkams atvykus, patalpose viskas būtų tvarkoje. Svarbiausia, kad realybė nesiskirtų nuo to, ką nuomininkai matė nuotraukose ar tikėjosi perskaitę patalpų aprašymą.

Jei visiems šiems darbams neturite laiko, samdykite nekilnojamo turto nuoma užsiimančią kompaniją. Jie pasinaudodami savo ryšiais, įrankiais ir laiko patikrintomis metodikomis nuomininkus suras greičiau, nei tai galite padaryti vien tik savo jėgomis. Tokiu atveju iš nuomos uždirbsite mažiau, bet surasite nuomininkus greičiau.

Gotika ir renesansas Lietuvos balduose

XIII – XIV amžiuje Europoje, o tiksliau Prancūzijoje užgimė gotikos stilius. Šis menas vyravo architektūroje, juvelyrikoje ir net balduose. Gotikiniai baldai buvo puošiami architektūriniais elementais, smailiomis strėlėmis, bokšteliais ir kolonėlėmis. Apskritai gotikiniai baldai buvo labai paprasti. Pagrindinis baldas buvo suolas. Jį statydavo prie sienos ir tokio baldo paskirtis buvo dvejopa: gulėjimui ir sėdėjimui. Kėdės savo konstrukcija labiausiai priminė dėžę, turėjo uždarą ir aukštą atkaltę. Dažniausiai tokie baldai buvo gaminami iš ąžuolo, rečiau iš riešutmedžio, eglės ar pušies medienos.
Į Lietuvą šis stilius atkeliavo pavėlavęs šimtmečiu ir labai pasireiškė miestų architektūroje. Ypač Vilniuje buvo pastatyta daug naujų gotikinio stiliaus pastatų. Lyg grybai po lietaus dygo bažnyčios, rūmai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai. Neatsiliekant nuo vyraujančios mados, naujuose namuose turėjo būti ir to paties, gotikinio stiliaus baldai. Miestuose namai stovėdavo šalia vienas kito ir dažnų gaisrų metu sudegdavo ne tik pastatų išorė, bet ir interjeras. Taigi galime manyti, jog viduramžių gaisruose buvo sunaikinti šio stiliaus amatininkų dirbiniai ir dėl to nei vienas Lietuvos muziejus neturi gotikinių baldų pavyzdžių.
Renesansas, gimęs Italijoje, Lietuvoje pradėjo reikštis dar gotikos stiliaus laikotarpiu. Šio naujojo stiliaus baldai, kaip ir interjerai buvo monumentalūs, patalpose dėstyti palei sienas, dažniausiai net nejudinami. Interjere baldų nedaug, tačiau jie sunkūs, masyvūs. Pagrindine gamybine medžiaga išliko ąžuolo ir riešutmedžio mediena, tačiau didelis dėmesys pradėtas kreipti į baldų detales, kurios pradėtos drožinėti ir puošti. Dažniausiai puošiamos drožiniais būdavo didžiosios baldų plokštumos. Mėgti geometriniai raštai, smailias arkas keitė apvalesni kontūrai, atsirado tokie antikiniai architektūriniai elementai kaip kolonos, piliastrai ir dantyti karnizai. Visame mene vyravo panašios tendencijos, todėl galima manyti, kad architektūrinis stilius būdavo pradžia ir vyraujanti mada tokioms meno ir amatų šakoms kaip dailė, juvelyrika, baldai ir net drabužiai. Renesansas atpažįstamas per kartušus, girliandas, arabeskas, grifų ir liūtų galvas bei kupidonus. Šie elementai labai mėgti ne tik kuriant pastatus, bet ir balduose. Be suolų – dėžių pradedamos plačiau naudoti spintos, tačiau tokius baldus išgalėdavo įsigyti tik didikai ar bažnyčios atstovai. Indai ir drabužiai laikyti bufetuose – kredensuose. Dar vienas amatininkų išradimas buvo spintelės – kabinetai ir spintos skirtos knygų laikymui. Lova tuo metu buvo architektūrinė sienos dalis. Stalai keturkampiai, apskriti ar šešiakampiai rėmėsi į dvi atramas arba buvo vienakojai. Sėdimųjų baldų asortimentas renesanso laikotarpiu buvo labai nedidelis. Vienos kėdės buvo su sukryžiuotomis kojomis, kitos – su drožinėtomis ažūrinėmis lentelėmis. Kėdės kojos dažnai priminė liūtų letenas, o baldų sujungimai slėpėsi už moterų figūrų – kariatidžių. Porankiai dažnai buvo užbaigiami voliutomis ir jau minėtų liūtų ar avinų galvomis. To laikotarpio amatininkai pagamino naujo tipo kėdės ir fotelio tipą, kuris buvo su vytomis, suktomis kojomis bei atkalte. Sėdėjimui skirtus baldus aptraukdavo oda arba audeklu, kurį pritvirtindavo varinėmis ar iš bronzos pagamintomis vinimis, o pakraščius paryškindavo kutais. Šio laikotarpio baldai mūsų dienomis taip pat didelė retenybė, tačiau muziejų kolekcijose galime apžiūrėti renesanso laikotarpio pavyzdžių.


Šiandieninė pramonė baldus gamina iš įvairiausių medienos ir net plastiko rūšių. Tačiau dabartinės tendencijos privertė kūrėjus vėl atsižvelgti į gamtą ir į natūralumą. Pasaulyje vis labiau vertinami tikro, natūralaus ir kvepiančio medžio gaminiai. Medžio masyvo baldai pasižymi išskirtine kokybe ir turi išliekamąją vertę. Mediniai baldai mėgiami tų, kurie vertina tradicijas ir ilgaamžiškumą.

Baldų istorija nuo renesanso iki klasicizmo

Renesanso laikotarpiu baldai iš esmės pasikeitė. Iš sunkių, įstatomų ir nejudančių tapo laisvai kilnojamais. Kaip ir pastatai taip ir baldai pradėti puošti karnizais, kolonėlėmis. Renesanso laikotarpiu baldus dažniausiai gamindavo stalių cechai. Savo dirbtuves turėdavo ir nemaža dalis vienuolynų ar dvarų. Baldai pasižymėjo architektūrinėmis formomis, gausiai naudotas raižytas, ornamentuotas medis bei kaulas. Taip pat puošyboje dažnai naudota intarsija (medžio inkrustacija medžiu). Mėgstama žalia, raudona, geltona ir balta spalvos. Iš Vilniaus cecho po dvarus ir miestelėnų namus plito stalai, skrynios, lentynos bei minkši baldai.
Pirmieji minkšti baldai į Lietuvą atkeliavo iš Italijos: pirmąją lovą į savo dvarą parsigabeno Radvilų giminė.


Baroko epocha savo pėdsakus paliko visoje žmonių aplinkoje: architektūroje, taikomojoje dailėje, madoje ir net pačiame gyvenimo būde. Tuo metu atsirado rašomieji stalai, drabužių spintos su įmantriais frontonais, komodos.
Baldus šiuo laikotarpiu tebegamino vienuolynų dirbtuvės ir cechai. Garsiausia buvo Nesvyžiaus šakos Radvilų baldų manufaktūra. Baroko stiliaus baldai labai išsiskyrė gausiu dekoru. Kaip architektūroje taip ir balduose dominavo banguoti, lankstūs siluetai, augaliniai bei geometriniai puošybos motyvai, masyvios proporcijos. Barokinių baldų bruožas – išlenktos, išpūstos, susuktos spirale stalų kojos, bei voliutiški kėdžių porankiai. Minkšti baldai ir krėslai puošiami prabangiais, gėlėtų raštų apmušalais, aksomais, gobelenais bei kutais.
Klasicizmo laikotarpiu bažnytiniai ir pasaulietiniai baldai kuriami anksčiau įkurtose Radvilų, Oginskių, Antano Tyzenhauzo manufaktūrose Kėdainiuose, Biržuose, Bialoje. Kita baldų dalis importuojama iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos. Taip pat baldus tebegamino miestų cechai bei dirbtuvės. Lietuvos klasicizmo laikotarpiu kurti baldai buvo mažiau puošybiški, kuklesnių formų tačiau lengvi ir mobilūs. Gamybai naudota vietinė mediena, tačiau kartais faneruoti raudonmedžiu ar riešutmedžiu. Minkšti baldai, tokie kaip kušetė, minkštasuolis ar sofa puošti skoningais antikinių ornamentų šilkiniais, medvilniniais bei vilnoniais audiniais. Klasicizmo laikotarpio baldai dažnai būdavo tarsi įrėminti, apkaustyti architektūriniu apdaru. Naudojami didybės ir prabangos pojūčius stiprinantys elementai, tokie kaip liūtų galvos, vainikai ar karo atributika.
Baldai kaip praeities liudininkai, atspindi gabių meistrų ir kūrėjų dvasinės kultūros reliktus, simbolius ir motyvus.